Lietuvos alaus darykla "Ragutis" gyvuoja nuo XIX a. vidurio, kai 1853 m. Kaune pirklys I.B.Volfas pastatė garinį alaus bei salyklo fabriką ir pradėjo virti "Volfo alų". Pirmaisiais darbo mėnesiais gaminta tik po keletą kibirų alaus per dieną, tačiau tuomet tai buvo naujos kokybės ir stiprumo bavariškas alus.
1928 m. I.B.Volfo alaus darykla buvo sujungta su "Engelmano alaus darykla ir salyklo fabriku" ir pavadinta AB "I.B.Volfas - Engelman". I.B.Volfo-Engelmano alaus daryklos gamintas alus buvo labai populiarus. Iki Pirmojo pasaulinio karo jį eksportavo į Gardiną, Baltstogę, Suvalkus bei Lomžą.
		1930 m. nauja bendrovė "I.B.Volfas - Engelman" pagamino apie 3,5 mln. litrų produkcijos - trečdalį viso tuo metu Lietuvoje gaminto alaus. Lietuvos ir užsienio žemės ūkio ir pramonės parodose daryklos produkcija pelnydavo aukso bei sidabro medalius.
Populiariausias tuo metu buvo "Pilzeno", stiprusis "Double", "Lietuviškasis porterio", "Bockbier" alus. Tuo metu 0,5 litro "Naujo" alaus kaina (be butelio vertės) buvo 60 centų, "Stalinio" (bavariškojo) - 70 centų, "Pilzeno" - 80 centų, "Lietuviškojo porterio" - 85 centai.
1940 m. bendrovė "I.B.Volfas - Engelman" buvo nacionalizuota ir pavadinta "Raudonoji pašvaistė".
1941 - 1944 m. vadinosi Kauno alaus darykla ir vaisvandenių  bendrovė "Perkūnas".
		1959 m. bendrovė drauge su kitomis Kauno alaus daryklomis bei nealkoholinių gėrimų gamykla buvo sujungta į vieną įmonę - Lietuvos TSR Kauno bealkoholinių gėrimų kombinatą. Tuo laikotarpiu kombinato direktoriumi buvo Linas Stuina, vadovavęs įmonei per 20 metų
		1967 m. kombinatas pavadintas "Ragučiu".
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, bendrovei "Ragutis" buvo suteiktas Kauno valstybinės alaus daryklos statusas. 1992 m. nuo įmonės atskirta alaus darykla Kaune, kuri po metų pavadinta "Žalsvyčiu". 1994 m. alaus darykla "Ragutis" buvo privatizuota ir reorganizuota į akcinę bendrovę.
Po privatizavimo bendrovė pradėjo ieškoti investuotojų gamybos modernizavimui. 1997 m. pradžioje 51 proc. "Ragučio" akcijų įsigijo Čekijos kompanija "Pilsner Urquell" Naujieji savininkai į bendrovės modernizavimą investavo keliasdešimt milijonų litų.
1999 m. antroje pusėje čekai turimas AB "Ragutis" akcijas pardavė Estijos alaus bendrovei "A. Le Coq.", kurią valdo Suomijos bendrovė "Olvi Plc.". Pastaroji bendrovei priklauso vieni pirmaujančių gėrimų gamintojų Baltijos šalyse: AS "A. Le Cog Tartu Ollethas" bei AS "Osel Foods" Estijoje, AS "Cesu Alus" Latvijoje.   .
Estų bendrovei "A. Le Coq." priklauso 83,07% "Ragučio" akcijų, 5,5 proc. akcijų valdo Valstybės turto fondas, likusias - įmonės darbuotojai ir privatūs asmenys.
Strateginė AB "Ragutis" investuotoja "Olvi Plc." alaus daryklos rekonstrukcijai ir gamybos procesų modernizacijai skyrė 20 mln. Lt. Per dvejus metus bendrovėje sumontuotos galingos, modernios alaus pilstymo į stiklinius butelius, PET tarą bei 30 litrų ir 50 litrų statines linijos, įdiegta nauja kompiuterizuota butelių brokavimo mašina "Linetronic", pastatytas naujas modernus 3000 kv. m produkcijos ir taros sandėlis. Pagerinta filtravimo, vandens nugeležinimo ir minkštinimo sistema, pakeistas malūnas. Užbaigus rekonstrukcijos darbus AB "Ragutis" tapo viena moderniausių Lietuvos alaus daryklų, galinti pagaminti per 36 mln. litrų alaus. Nuo 1999 m. lapkričio mėn. iki 2004 m. kovo mėn. alaus daryklai "Ragutis" vadovavo generalinis direktorius Audrius Mikšys.  Šiuo metu akcinei bendrovei vadovauja generalinis direktorius Vytautas Meištas.