Pranešimas žiniasklaidai
2010-07-21
Nuo šiol AB „Ragutis“ alaus mėgėjams tieks tik patį šviežiausią „Forto“ alų. Gamintojai įsipareigoja, tikėdamiesi geranoriško prekybininkų požiūrio į pakeistas alaus pardavimo taisykles, kad „Forto“ alus parduotuvių lentynose nebus laikomas daugiau nei du mėnesius, tuo tarpu kai dažniausiai pasitaikanti alaus „išlaikymo“ riba Lietuvoje – net šeši mėnesiai. „Forto“ aludariai tikisi, kad Lietuvos pardavėjai priims šį iššūkį ir taip pat bus suinteresuoti, kad vartotoją pasiektų tik šviežias alus.
Ant šia proga išleisto naujo dizaino „Forto“ butelio esančios etiketės „Ragutis“ taip pat pradeda spausdinti ne tik alaus galiojimo datą, bet ir pagaminimo datą – to nedaro kol kas nė viena alaus darykla Lietuvoje. Spausdinant alaus pagaminimo datą, ketinama pasiekti, kad vartotojai atkreiptų dėmesį į tai, kokio šviežumo alų geria ir rinktųsi šviežesnį produktą.
„Esame aludariai, mylime alų ir puikiai žinome, kad jis yra skaniausias, kai šviežias“, – savo sprendimą pritaikyti sau griežtesnius apribojimus, nei reikalauja Lietuvos teisiniai aktai, aiškino AB „Ragutis“ generalinis direktorius Vytautas Meištas.
Bendrovės aludaris Petras Sadovskis sakė, kad tikri alaus mėgėjai, lygindami skirtingo išlaikymo alaus skonį, tikrai turėtų pajausti skirtumą ir geriau įvertinti šviežesnį alų. „Alus, laikomas butelyje, santykiauja su jame esančiu kad ir nedideliu deguonies kiekiu. Deguonis verčia skystį oksiduotis ir šiek tiek keičia skonį. Manoma, kad geriausias, po išpilstymo į butelius beveik nepakitęs, alaus skonis išlieka apie du mėnesius nuo jo pagaminimo“, – pasakojo Petras Sadovskis.
„Ragučio“ generalinis direktorius V.Meištas minėjo, kad prisiimti įsipareigojimai pareikalaus iš bendrovės papildomų sąnaudų.
„Planuojame alų virti dažniau, taip pat dažniau ir mažesnėmis partijomis vežioti jį į parduotuves. Taigi, alaus gaminimas bei logistika pareikalaus iš bendrovės daugiau sąnaudų. Taip pat turėsime prižiūrėti, kad parduotuvėse „Forto“ alus nebūtų laikomas ilgiau nei du mėnesius – gal net rengsime alaus išpardavimus“, – pasakojo bendrovės vadovas. Pasak jo, visi šie pokyčiai alaus kainos neįtakos, o investicijos turėtų atsipirkti, nes aludariai tikisi, kad vartotojai įvertins jų pastangas tiekti tik patį šviežiausią alų.
„Lietuviai mėgsta natūralumą, šviežią ir „tikrą“ maistą. Vis daugiau Lietuvos gyventojų atidžiai žiūri į produktų sudėtį, domisi produkto gamybos technologija. Todėl manome, kad šviežias alus jiems turėtų patikti“, – sakė V.Meištas.
Pasak bendrovės vadovo, „Ragutis“, būdamas palyginti nedidele alaus darykla, gali sau leisti būti lankstesniu ir prisitaikyti prie vartotojų poreikių – gaminti alų mažesniais kiekiais, vežioti jį mažesnėmis partijomis ir pan. Todėl ir buvo priimtas sprendimas išnaudoti bendrovės lankstumą, kad būtų geriau tenkinami alaus mėgėjų poreikiai.
Kol kas „Ragutis“ planuoja taikyti sugriežtintus reikalavimus tik „Forto“ alui. Jeigu ši praktika pasiteisintų, bendrovės svarstys galimybę panašiai elgtis ir su kitomis bendrovės gaminamomis alaus rūšimis.
Dabartinio AB „Ragučio“ raidos istorija yra turtinga ir intriguojanti. Ar daug kas žino, kodėl ji prasideda nuo „I. B. Volfo“ ir „Engelmano“ alaus daryklų? Ir kiek ši įmonė yra turėjusi pavadinimų praeityje?
Tai bene vienintelė alaus darykla, kurios vardo istorija iliustruoja ir Lietuvos politinio gyvenimo peripetijas. 1853 metais įsteigta „I. B. Volfo“ įmonė, prie kurios kiek vėliau buvo prijungta „Engelmano“ alaus darykla, nepriklausomos Lietuvos laikais virto „I. B. Volfo–Engelmano“ akcine bendrove. Pirmosios sovietinės okupacijos metais ji vadinosi „Raudonąja pašvaiste“, o vokiečių okupacijos metais – „Perkūnu“. Sovietų reokupacijos metais ji vėl atgavo „Raudonosios pašvaistės“ pavadinimą, o kiek vėliau, prijungus kitą Kauno alaus daryklą, virto Kauno alkoholinių ir bealkoholinių gėrimų kombinato Gamykla Nr. 1. Dar vėliau kombinatas virto Kauno alaus susivienijimu „Ragutis“. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ši alaus darykla ir toliau vadinama „Ragučiu“, toks pavadinimas vartojamas iki šiol. Ar daug kas žino, jog dabartinis AB „Ragutis“ gali pretenduoti į seniausios Lietuvos pramoninės alaus daryklos vardą? Juk pramoninės alaus daryklos Baltijos kraštuose ėmė kuris tik XIX a. viduryje.
